SEPTYNI ĮRODYTI MALDOS PRIVALUMAI MŪSŲ SVEIKATAI
Malda yra labai asmeniška žmogaus patirtis, kuri kiekvienam žmogui reiškia kažką tik jam. Bet kaip bendras apibūdinimas, malda - tai kiekvienas atsidavimas, šlovinimas, dėkingumas, garbinamam objektui, tokiam kaip Dievas, Visata, draugas ar šeimos narys. Galbūt mokslas niekada neįrodys ar aukštesnioji jėga atsako į mūsų maldas, bet tyrimai parodo, kad ji daro teigiamą įtaką mūsų emocinei, fizinei ir protinei sveikatai. Malda yra labai asmeniška žmogaus patirtis, kuri kiekvienam žmogui reiškia kažką tik jam. Bet kaip bendras apibūdinimas, malda - tai kiekvienas atsidavimas, šlovinimas, dėkingumas, garbinamam objektui, tokiam kaip Dievas, Visata, draugas ar šeimos narys. Galbūt mokslas niekada neįrodys, ar aukštesnioji jėga atsako į mūsų maldas, bet tyrimai parodo, kad ji daro teigiamą įtaką mūsų emocinei, fizinei ir protinei sveikatai. Be to svarbu atrasti maldą, ar atsipalaidavimo techniką, kuri jums yra prasminga ir tinkama. Jeigu jūs, tai darote iš pareigos, ar prievolės, norimo efekto galite nesulaukti. Kaip bebūtų, malda, meditacija, ar kitos dvasinės praktikos, kurios koncentruojasi į išorę - neša didžiausią naudą.
1. Pagerina savikontrolę.
Mokslininkai remiasi savikontrolės "Stiprybės modeliu", kuris teigia, jog mūsų kognityviniai ištekliai, kaip ir mūsų fiziniai ištekliai yra riboti. Ko gero daugelis, tai yra patyrę. Juk baigiantis dienai dauguma esame išsekę, sunku susikoncentruoti, eiti bėgioti, ar pasiruošti sveiko maisto. Vokiečių mokslininkai, teigia, kad malda gali neutralizuoti šį protinį nuovargį ir padidinti savikontrolę. Tie, kurie meldėsi prieš koncentracijos reikalingas užduotis - jas išsprendė geriau. Tai patvirtino ir "Qeens" universiteto atlikti tyrimai.
2. Pagerina santykius su žmonėmis.
Maldos turi neįtikėtiną poveikį santykiuose su artimais žmonėmis. Tyrimai parodė, kad meldžiantis už draugą, ar partnerį padidėja atlaidumas jų atžvilgiu, taip pat ir pasitikėjimas santykiais. Tie, kurie meldžiasi lengviau geba duoti santykyje, jaučiasi artimesni ir labiau supranta savo partnerį.
3. Padidina gebėjimą susidoroti su stresu.
Floridos universiteto studijos atrado, jog 96 procentai vyresniųjų suaugusiųjų praktikuoja maldą, kaip priemonę susidoroti su stresu. Malda buvo įvardinta, kaip dažniausia kalbama priemonė vyresniųjų žmonių pagerinti sveikatai. Trečdalis respondentų taip pat naudoja kitas dvasines praktikas, tokias kaip vaizdines terapijas, muziką, dailės terapijas, energetinį gydymą, juoką, meditaciją ir religines konsultacijas. Žmonės, kurie naudojo bet kurią dvasinę praktiką buvo pozityvesni ir labiau pasitikintys savo jėgomis, bei savarankiškesni.
4. Įjungia su ligomis kovojančius genus.
Harvardo medicinos mokyklos tyrimai atrado, jo atsipalaidavimo technikos , įskaitant jogą, meditaciją, ar kartotinę maldą ir mantrą, geba įjungti su liga kovojančius genus mūsų kūne. Atsipalaidavimo praktikos apsaugo mus nuo įvairių negalavimų, tokių, kaip aukštas kraujo spaudimas, vėžys, nevaisingumas ir riaumatoidinis artritas. Kuo dažniau atliekate panašias praktikas, tuo daugiau teigiamo poveikio galite pajusti.
5. Kovoja su depresija.
Malda padidina geros būsenos jausmą. Tai grindžiama faktu, jog maldos, meditacijos metu į smegenis išsiskiria daugiau dopamino. Dopaminas yra niaurotransmiteris, kuris išsiskiria, kai žmogus jaučia malonumą. Jis padidina tavo teigiamas emocijas, motyvaciją, ir kognityvinius gebėjimus. Pakankamas dopamino kiekis padeda išvengti depresijos ir nerimo.
6. Mažina skausmą.
Tyrimo metu vienos grupės žmonių, kurie nuolat patyrė migreną, buvo prašoma kasdien po 20 minučių užsiimti meditacija, kartoti dvasingą mantrą - "Dievas yra geras. Dievas yra taika. Dievas yra meilė." Kitai grupei liepta kartoti neutralią mantrą, tokia, kaip - "Žolė yra žalia. Smėlis yra minkštas." Po mėnesio trukusių praktikų, pirmoji grupė patyrė mažiau galvos skausmų ir geriau toleravo skausmą. Antroji grupę nepajuto jokio poveikio.
7. Prailgina gyvenimo trukmę.
Gerontologijos* žurnale paskelbta apklausa apklausė 4000 vyresnio amžiaus žmonių ir nustatė, kad tie, kurie meldėsi ar meditavo, reguliariai susidorojo su ligomis ir gyveno ilgiau nei tie, kurie to nedarė. Šie rezultatai greičiausiai susiję su visais kitais įrodytais maldos privalumais, kurie sustiprina jūsų bendrą psichinę ir fizinę sveikatą.
* medicinos šaka, tirianti žmogaus organizmo senėjimo priežastis, mechanizmą, reiškinius bei pagyvenusius žmones.
1. Pagerina savikontrolę.
Mokslininkai remiasi savikontrolės "Stiprybės modeliu", kuris teigia, jog mūsų kognityviniai ištekliai, kaip ir mūsų fiziniai ištekliai yra riboti. Ko gero daugelis, tai yra patyrę. Juk baigiantis dienai dauguma esame išsekę, sunku susikoncentruoti, eiti bėgioti, ar pasiruošti sveiko maisto. Vokiečių mokslininkai, teigia, kad malda gali neutralizuoti šį protinį nuovargį ir padidinti savikontrolę. Tie, kurie meldėsi prieš koncentracijos reikalingas užduotis - jas išsprendė geriau. Tai patvirtino ir "Qeens" universiteto atlikti tyrimai.
2. Pagerina santykius su žmonėmis.
Maldos turi neįtikėtiną poveikį santykiuose su artimais žmonėmis. Tyrimai parodė, kad meldžiantis už draugą, ar partnerį padidėja atlaidumas jų atžvilgiu, taip pat ir pasitikėjimas santykiais. Tie, kurie meldžiasi lengviau geba duoti santykyje, jaučiasi artimesni ir labiau supranta savo partnerį.
3. Padidina gebėjimą susidoroti su stresu.
Floridos universiteto studijos atrado, jog 96 procentai vyresniųjų suaugusiųjų praktikuoja maldą, kaip priemonę susidoroti su stresu. Malda buvo įvardinta, kaip dažniausia kalbama priemonė vyresniųjų žmonių pagerinti sveikatai. Trečdalis respondentų taip pat naudoja kitas dvasines praktikas, tokias kaip vaizdines terapijas, muziką, dailės terapijas, energetinį gydymą, juoką, meditaciją ir religines konsultacijas. Žmonės, kurie naudojo bet kurią dvasinę praktiką buvo pozityvesni ir labiau pasitikintys savo jėgomis, bei savarankiškesni.
4. Įjungia su ligomis kovojančius genus.
Harvardo medicinos mokyklos tyrimai atrado, jo atsipalaidavimo technikos , įskaitant jogą, meditaciją, ar kartotinę maldą ir mantrą, geba įjungti su liga kovojančius genus mūsų kūne. Atsipalaidavimo praktikos apsaugo mus nuo įvairių negalavimų, tokių, kaip aukštas kraujo spaudimas, vėžys, nevaisingumas ir riaumatoidinis artritas. Kuo dažniau atliekate panašias praktikas, tuo daugiau teigiamo poveikio galite pajusti.
5. Kovoja su depresija.
Malda padidina geros būsenos jausmą. Tai grindžiama faktu, jog maldos, meditacijos metu į smegenis išsiskiria daugiau dopamino. Dopaminas yra niaurotransmiteris, kuris išsiskiria, kai žmogus jaučia malonumą. Jis padidina tavo teigiamas emocijas, motyvaciją, ir kognityvinius gebėjimus. Pakankamas dopamino kiekis padeda išvengti depresijos ir nerimo.
6. Mažina skausmą.
Tyrimo metu vienos grupės žmonių, kurie nuolat patyrė migreną, buvo prašoma kasdien po 20 minučių užsiimti meditacija, kartoti dvasingą mantrą - "Dievas yra geras. Dievas yra taika. Dievas yra meilė." Kitai grupei liepta kartoti neutralią mantrą, tokia, kaip - "Žolė yra žalia. Smėlis yra minkštas." Po mėnesio trukusių praktikų, pirmoji grupė patyrė mažiau galvos skausmų ir geriau toleravo skausmą. Antroji grupę nepajuto jokio poveikio.
7. Prailgina gyvenimo trukmę.
Gerontologijos* žurnale paskelbta apklausa apklausė 4000 vyresnio amžiaus žmonių ir nustatė, kad tie, kurie meldėsi ar meditavo, reguliariai susidorojo su ligomis ir gyveno ilgiau nei tie, kurie to nedarė. Šie rezultatai greičiausiai susiję su visais kitais įrodytais maldos privalumais, kurie sustiprina jūsų bendrą psichinę ir fizinę sveikatą.
* medicinos šaka, tirianti žmogaus organizmo senėjimo priežastis, mechanizmą, reiškinius bei pagyvenusius žmones.