Rožinio maldą sudaro keturios dalys, kiekvieną jų – penki slėpiniai (slėpinys gr. mysterion – „užmerkti akis ir užverti lūpas“) skirti apmąstyti esminius Jėzaus ir Marijos gyvenimo (aprašyto Naujajame Testamente) momentus. Pirmąją dalį sudaro džiaugsmo slėpiniai, susiję su Jėzaus gimimu ir vaikyste; antrojoje – šviesos slėpiniuose, kuriuos 2002-iais pridėjo popiežius šv. Jonas Paulius II-is – apmąstomas Viešpaties viešasis gyvenimas; trečioji dalis – kančios slėpiniai, susiję su Jėzaus kančia. Ketvirtoji dalis – garbės slėpiniai. Juose kontempliuojami įvykiai susiję su Jėzaus ir Jo motinos Marijos išaukštinimu.

Krikštijamąjį neša arba lydi krikštatėviai, kurie įsipareigoja jį dvasiškai globoti. Krikštas yra tikėjimo sakramentas. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia. Tikėjimas, kurio reikalaujama Krikštui, dar nėra tobulas ir brandus, todėl jis turi būti ugdomas. Krikštijamojo ar jo krikštatėvio kunigas klausia: „Ko nori iš Dievo Bažnyčios?“ O jis atsako: „Tikėjimo malonės“. Po Krikšto visų pakrikštytųjų, kūdikių ar suaugusiųjų, tikėjimas dar turi augti. Kad Krikšto malonė išsiskleistų, svarbi tėvų ir krikštatėvių pagalba. Todėl krikštatėviais gali būti ne jaunesni nei 16 m. tvirtai tikintys katalikai (pakanka ir vieno iš krikštatėvių, tačiau nekatalikai krikštatėviais būti negali), pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam – kūdikiui ar suaugusiajam – padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.